- šmaižmė
- šmáižmė scom. (1) NdŽ, šmaižmė̃ (3) KŽ, Pš, šmaĩžmė (2) Kp, Lnkv, Žml menk. bjaurybė, nenaudėlis (apie visur landžiojantį, šmaižiojantį, teršiantį padarą): Ak ta šmaižmė katė: pieną paliejo Stč. Jų ta katė tokia šmaĩžmė, viską atranda Sdb. Išlupk gerai tą šmaĩžmę, tai žinos smetoną laižyt! Grž. Šmáižmė tas žirnius išbraidžiojo Jnšk. Ką tu, šmaižme, padarei! Klov. Kai įsimes [kandys], tai ne taip greit jas išnaikinsi, šmaižmes A.Gric. | [Išsikraustantys gyventojai] turi iššluoti trobas ir išnešti šąslavas, kad naujojui gyventojui į trobas neįsimestų visokiai šmaižmės (vabalai, parazitai) LTR(Žg).
Dictionary of the Lithuanian Language.